Automobilių istorija - tai ilgas ir sudėtingas kelias, prasidėjęs nuo paprasčiausio rato išradimo prieš kelis tūkstantmečius. Šiandien, kai automobiliai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, verta prisiminti jų evoliuciją, svarbiausius išradimus ir dizaino raidą. Automobilis tapo komforto ir progreso simboliu, susisiekimo priemone, palengvinusia mūsų kasdieninį gyvenimą.
Automobilio sąvoka ir priešistorė
Automobilis (gr. autos „pats“, lot. mobilis „judamas“) - nebėginė mašina, turinti 4 ar daugiau ratų, varoma vidaus degimo ar elektros variklio, naudojama kroviniams bei keleiviams vežti. Automobilio sąvoka kilo iš graikų žodžio „autos“ (liet. „pats“) ir lotyniško žodžio „mobilis“ (liet. „judamas“). Automobilius pradėta gaminti XVIII amžiuje.
Automobilių istorijos pradžia gali būti laikoma prieš keletą tūkstantmečių išrastas ratas. Maždaug prieš 6000 metų žmonės stengėsi sukurti transporto priemones, kurios galėtų judėti nenaudojant žmogaus ar gyvulio raumenų jėgos.
Garo mašinos era
Seniausias išlikęs garo automobilio aprašymas 1678 m. paliktas jėzuitų vienuolio Ferdinando Ferhisto. 1775 m. pagamintas garo automobilio modelis. Tikrasis šiuolaikinių automobilių kūrimas prasidėjo tada, kai 1768 m. Džeimsas Vatas (anglų mokslininkas ir išradėjas) išrado garo mašiną.
1769-1770 m. Nikolausas Džiuzefas (prancūzų inžinierius) pagamino garo mašina varomą triratį vežimėlį, kuris pasiekdavo 4 km/h greitį. Šiam automobiliui tekdavo kas 15 min. daryti pertrauką, kad susidarytų naujas garo slėgis. Labiau panaši į traktorių nei automobilį, ji buvo sumanyta sunkiems pabūklams tempti. Garų, kurie per kolbas įsukdavo priekinį ratą, varomas vežimas galėjo gabenti daugiau nei 2,5 tonos. Didžiausias greitis - 2-4 km per val.
1801 m. anglų inžinierius Ričardas Treivitikas pagamino pirmą garu varomą vežimėlį keleiviams pervežti. Anglijoje 1803 m. jau važinėjo garu varomi taksi automobiliai, o po dviejų dešimtmečių gariniai omnibusai su priekabomis keleivius vežiojo tarp miestų. Tiesa, greitis buvo vos 30 km per val.
Vidaus degimo variklių atsiradimas ir pirmieji automobiliai
1862 m. Nikolausas Augustas Otas išrado keturtakčio variklio veikimo principą. 1867 m. Otas ir Oigenas Langenas pasaulinėje Paryžiaus parodoje pademonstravo 1,5 kW galios variklį, kurio degančios ir nesiplečiančios dujos stumdė laisvai judantį stūmoklį aukštyn.
1885 m. Maldanas sukūrė plūdinį karbiuratorių, kuris prisidėjo prie vidaus degimo variklių tobulinimo.
Karlas Bencas ir Gotlybas Daimleris
Maždau po šimto metų Karlas Bencas ir Gotlybas Daimleris sukūrė pirmąsias paprastas bendrinio variklio varomas brikeles. 1886 m. sausio 29 d. Karlas Bencas užpatentavo pirmąjį pasaulyje automobilį.
Pirmąjį automobilį K. Benzas sukūrė 1885 m., į specialiai sukurtą važiuoklę horizontaliai įdėdamas didelės spartos vieno cilindro keturtaktį 0.954 dm³ (954 cc) variklį, kurio apsisukimų skaičius siekė 400 aps./min, o galia - 0,55 kW/0,75 AG. Nors maksimalus automobilio greitis buvo vos 16 km/h, šis triratis motorinis automobilis buvo pirmoji pasaulyje savaeigė, vidaus degimo varikliu varoma transporto priemonė. Po metų prasidėjo šio automobilio bandymai. Karlas Bencas užpatentavo triratį motorinį vežimėlį, turėjusį 0,9 litro darbo tūrio variklį, kurio sūkių dažnis buvo lygus 400 aps./min., o galia - 0,65 kW.
Vokiečių inžinierius Karlas Benzas 1885 m. pagamino pirmąjį benzininį automobilį - triratį. Dar po metų vokietis Gotlybas Daimleris sukonstravo keturratį automobilį ir įkūrė pirmąją pasaulyje automobilių gamybos bendrovę. 1886 metais Gotlybas Daimleris paties sukonstruotą vidaus degimo variklį pritaikė keturatei karietai. Karlas Benco automobilis buvo triratis, o Gotlybo Daimlerio - dviem ratais (šiuolaikinio motociklo prototipas).
Automobilio tėvynė - Vokietija, tačiau vokiečiai nepripažino šio naujojo išradimo ir nė nemanė naujojo „technikos stebuklo“ pirkti. Tačiau Prancūzijoje automobiliai plito, ir prancūzai pirmieji suorganizavo pirmąsias automobilių lenktynes (Paryžius - Ruanas). Vėliau, susijungus Daimlerio ir Benzo firmoms, atsirado bendrovė „Daimler-Benz“, ir šiandien gaminanti „Mercedes“ automobilius. K. Benzas ir G. Daimleris laikomi šių laikų automobilio kūrėjais, nors mums įprastą pavidalą automobilis įgijo tik apie 1910-uosius.
Henry Fordas: pirmojo amerikietiško automobilio kūrėjas | Visas dokumentinis filmas | Biografija
Berthos Benz kelionė
1888 m. liepos mėnesį, nors „Motorwagen“ gavo patentą, Carlas dvejojo, ar pradėti masinę gamybą. Išradėjas manė, kad būtina toliau eksperimentuoti ir tobulinti. Tačiau valingoji Bertha Benz, ištekėjusi už vokiečių inžinieriaus ir išradėjo Carlo Friedricho Benzo, suplanavo įveikti 100 km atstumą ir nuvažiuoti į Pforcheimą aplankyti tėvų. Ji paliko raštelį ir su sūnumis Eugenu ir Richardu išsiruošė į kelionę.
Bertha pastūmė pavarų perjungimo svirtį į kairę ir triratė transporto priemonė pajudėjo. Pakeliui baigėsi degalai, tad Berthai teko sustoti prie Vyslocho miesto vaistinės ir nusipirkti ligroino, arba sunkiojo benzino, kurį įsigydavo namų šeimininkės dėmėms šalinti. Tik vakare keliautojai išvydo Pforcheimo šviesas. Kai Bertha pasiekė paštą, iškart nusiuntė vyrui telegramą: „Mes atvykome saugiai ir nepatyrėme nelaimingų atsitikimų.“ Ši kelionė įrodė, kad automobilis gali būti patikima transporto priemonė, paskatindama jo populiarėjimą.
Dyzelinio variklio išradimas
1892 m. vokiečių dyzelino išradėjas Rudolfas Dyzelis gavo pirmąjį patentą savaiminio užsiliepsnojimo varikliui. 1897 m. buvo pagamintas pirmas naudojimui tinkamas dyzelinis variklis. Vėliau, 1989 m., atsirado dyzelinis variklis su elektroniniu valdymu.
Masinė gamyba ir tolesnis tobulėjimas
1892 m. amerikietis Henry Fordas pagamino pirmąjį automobilį JAV ir 1903 m. pradėjo serijinę jų gamybą. H. Fordas pirmasis pritaikė konvejerį masinei įperkamų automobilių gamybai, realizuodamas savo moto „automobilis visiems“. Nors konvejeris buvo sukurtas dar iki jo, tačiau jo paleista linija buvo pirmoji komerciškai sėkminga. Šis pasiekimas ne tik įvykdė perversmą industrijoje, bet ir turėjo didelę įtaką moderniai kultūrai.
Per pastarąjį amžių automobiliai gerokai patobulėjo. Svarbiausi patobulinimai apima saugos diržus, sukurtus 1966 metais, stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS), atsiradusią 1968 m.
Automobilių kėbulo tipų evoliucija
Per daugiau nei šimtą metų automobilio kėbulas pasikeitė neatpažįstamai - nuo vežimą primenančios transporto priemonės iki pačius įnoringiausius pirkėjų poreikius patenkinančių universalų, hečbekų, sedanų ar keturių durų kupė didesnio pravažumo modelių.
Pradžioje automobiliai buvo vežimai ir karietos, kuriuose arklius iš pradžių pakeitė garo ir elektriniai varikliai, o kiek vėliau ir varomi benzinu. Varikliai prie vežimų ratų buvo jungiami per grandininę pavarą. Tokie atviro tipo automobiliai buvo sukonstruoti vežimo pagrindu. Jei tai buvo karietos tipo transporto priemonė, ji būdavo dalinai uždara ir dalinai atvira.
Phaeton (Fajetonas)
„Karietos-vežimai buvo skirti ponui, šios transporto priemonės savininkui ir keleiviui. Važiuojantys priekyje nebuvo apsaugoti nuo sniego, lietaus ar saulės, o virš važiuojančio gale būdavo stogas. Toks kėbulo tipas buvo vadinamas fajetonu ir šis pavadinimas kilęs iš prancūziško termino, kuris buvo taikomas karietoms su pusiau uždara, pusiau atvira kabina.“
Sedanas
Po Pirmojo pasaulinio karo, dėl gerėjančios ekonomikos, gamintojai pradėjo kurti įvairesnius automobilius. Kai automobilių savininkai suprato, jog automobilio vairavimui nebereikia vairuotojo ir atskiro mechaniko, savininkai patys pradėjo sėsti prie vairo. Tuomet atsirado taip vadinamieji sedanai. Tai buvo automobiliai, kurie turėjo variklį priekyje, sparnus ir kėbulo išorėje sumontuotus žibintus. Šis principas buvo naudojamas iki maždaug 1940-ųjų, kai JAV gamintojai pradėjo eksperimentuoti su kėbulų tipais. Sedano kėbulas yra klasika, tinkanti šeimai, verslui ir komerciniams tikslams. Jis nusistovėjo kaip būtinybė ir standartas.
Universalas
Po Antrojo pasaulinio karo atsirado ir universalo kėbulo tipas - didesnę bagažinę turintis automobilis, kuris klasifikuojamas kaip krovininis-keleivinis. Pats apibrėžimas sufleruoja, kad tai universalus automobilis. Norite praktiško ir talpaus šeimyninio automobilio? Jums tikriausiai tiks universalas.
Hečbekas
Nedidelis, kompaktiškas, bet praktiškas - taip trumpai būtų galima apibūdinti dažniausiai miestuose zujančius hečbekus. Tikriausiai pirmuoju hečbeku būtų galima laikyti „Volkswagen Kaefer“. Truputį vėliau atsirado „Austin Moris“ ir „Renault 16“. Mėgstate kompaktiškus miesto automobilius? Nedidelis hečbeko kėbulą turintis automobilis jums kaip tik.
Vienatūris (Minivenas)
Visiška priešingybė hečbekui - vienatūris. Tai didelis, patogus ir daug talpinantis automobilis. Šis kėbulo tipas atsirado 1980-aisiais ir tai buvo labai didelis ir rizikingas „Chrysler Corporation“ žingsnis, pristačiusi „Dodge Caravan“ ir „Plymouth Voyager“. Nors neišvaizdūs, šie automobiliai buvo labai patogūs ilgoms kelionėms, kroviniams vežti, pasižymintys lengvajam automobiliui būdingomis valdymo savybėmis.
Kabrioletai ir nišiniai modeliai
Keliuose galima sutikti vis mažiau kabrioletų ir trijų durų kėbulą turinčių automobilių, nes jų tiesiog neapsimoka gaminti. Dauguma populiarių modelių, kurie anksčiau turėjo trijų durų ir kabrioleto versijas, dabar gaminami tik penkių durų pavidalu. Kabrioletų rinkoje liks tik visiškai nišiniai automobiliai arba klasika, kaip, pavyzdžiui, „Mazda MX-5“, nes tai kultinis automobilis. „Roll-Royce“, „Lamborghini“, „Ferrari“, „Jaguar“ kabrioletai yra įvaizdžio detalė, nes toks kėbulas yra sunkesnis ir dažnai ne greitesnis už versiją su kietu stogu.
Didesnio pravažumo automobiliai (SUV)
Šiandien akivaizdu, kad pirkėjai vis dažniau žvalgosi į didesnio pravažumo automobilius, kurie primena visureigius. Tai yra padidinto pravažumo, paaukštintos važiuoklės automobilis, tačiau jis nėra visureigis. Didesnio pravažumo modeliai yra tarsi patobulinti universalai ir hečbekai, turintys didesnę prošvaisą, bet neatitinkantys tradicinės visureigio konstrukcijos ir dizaino filosofijos. Savo forma jie primena tipinį hečbeką ir universalą, nes turi keturias duris ir bagažinę, per kurią galima patekti į automobilio vidų. Žmonės dabar nori įdomesnių automobilių ir kreipia mažiau dėmesio į praktiškumą, todėl tradiciniai universalai praranda populiarumą. Gamintojai, naudodami modulines platformas, lengviau eksperimentuoja su kėbulo tipais ir kuria naujas formas, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz CLS“ keturių durų kupė ar „BMW X6“.
Aplinkosauga ir naujos kartos automobiliai
Dauguma šiandieninių automobilių yra varomi benziną arba dyzeliną naudojančiais vidaus degimo varikliais, tačiau tokie varikliai teršia aplinką bei yra kritikuojami dėl įtakos visuotiniam atšilimui. Automobiliai išmeta nuodingas medžiagas, kurios kenkia gamtai bei žmonių sveikatai. Anglies dvideginis - CO₂, kelia didžiausią grėsmę pasauliui. Šiltnamio efektas vyksta būtent dėl automobilio išmetamųjų dujų koncentracijos atmosferoje, taip pat dėl automobilių kaltės vyksta reiškinys, vadinamas rūgščiaisiais lietumis. Šiltnamio efekto padariniai yra įvairūs: tirpsta ledynai, kyla vandenyno lygis ir keičiasi jo temperatūra. Rūgštieji lietūs be galo kenksmingi spygliuočiams miškams bei augalams.
Auga kuro kainos, atsiranda nauji griežtesni taršos įstatymai ir išmetamųjų dujų taršos apribojimai. Tai verčia kurti automobilius, varomus alternatyviu kuru. Vienintelis būdas sustabdyti automobilių taršą - gaminti automobilius su saulės baterijomis. Jau dabar yra gaminami hibridiniai, elektriniai ir vandeniliu varomi automobiliai.
Hibridiniai automobiliai
Hibridinis elektrinis automobilis - automobilis, naudojantis vidaus degimo variklį ir integruotą pakartotinai įkraunamą energijos saugojimo sistemą, kad būtų efektyviau naudojami degalai. 2000 m. buvo išvystyta prijungiamų hibridinių elektrinių automobilių technologija. Šie automobiliai gali būti įkrauti stacionarioje kolonėlėje, jiems nereikalingi degalai trumposioms kelionėms. „Renault Kangoo“ buvo pirmasis šios konstrukcijos modelis, išleistas Prancūzijoje 2003 m.
Vandeniliniai automobiliai
Vandeniliniai automobiliai yra labai ekologiški, visiškai neteršia aplinkos, tačiau yra pavojingi, nes vandenilis yra sprogus, todėl avarijos atveju galimas sprogimas. Tai yra pagrindinis šių transporto priemonių minusas. Šiaulių universiteto mokslininkas sukūrė automobilį, varomą ekologiškiausiu kuru - vandeniliu.
Elektromobilių istorija
Elektromobilis - ekologiška, elektra varoma transporto priemonė, kurią ateityje tikrai naudos daugelis mūsų planetos gyventojų. Artėjant elektromobilių invazijai, verta pasidomėti ir šių transporto priemonių istorija, kuri, beje, yra tikrai spalvinga ir stebinanti.
Pirmasis elektrinis varikliukas buvo išrastas 1832 metais, jį pristatė bulgaras Ányos Jedlik. Kiek vėliau šį išradėją nurungė Robertas Andersonas iš Škotijos - šis vyriškis sukūrė primityvų elektra varomą vežimą. Pastarasis turėjo didelį minusą - vežimą varančios baterijos nebuvo galima įkrauti antrą kartą. Taigi tokį išradimą buvo nepatogu naudoti. Kiek vėliau mažo galingumo, tačiau praktišką elektra varomą automobilį pristatė ir amerikiečių kilmės kalvis Thomas Davenportas. Tiesa, Thomas Davenportas sukurto automobilio baterija irgi negalėjo būti kraunama antrą kartą. Nepaisant to, Thomas Davenportas buvo įrašytas į Amerikos istoriją - jis buvo pirmasis amerikietis, sukūręs nuolatinės srovės variklį.
Palikę gilų pėdsaką elektrinių automobilių istorijoje, išradėjai leido atsiskleisti ir kitiems entuziastams. Štai jau 1859 metais prancūzų fizikas Gastonas Planté išrado pakartotinai įkraunamą švino rūgšties pagrindu veikiantį akumuliatorių. Daugiau nei po dvidešimt metų šį prancūzo išradimą patobulino tautietis Camille'as Faure. Šis žmogus sukūrė patvarų rūgšties pagrindu varomą elektrinį variklį, kuris buvo pritaikytas pastoviam naudojimui.
Prancūzija ir Didžioji Britanija buvo pirmosios nacijos, palaikiusios ir plėtusios elektrinių transporto priemonių vystymą. Prie to prisidėjo ir belgai, kurie 1899 metais pristatė elektra varomą lenktyninį „La Jamais Contente“ automobilį, kuris sumušė visus greičio rekordus, pasiekdamas 68 mylių per valandą greitį. Šį lenktininį automobilį suprojektavo Camille'as Jénatzy.
Amerikiečiai elektra varomų automobilių gamyba susidomėjo tuomet, kai A. L. Rykeris bei Williamas Morrisonas sukūrė furgoną, kuriame buvo galima talpinti keleivius. Šis Williamo Morrisono ir jo kolegos sukurtas automobilis iki šiol yra laikomas pirmuoju praktiškai sukomplektuotu elektromobiliu. Šių išradimų atsiradimas lėmė tai, jog 1897 metais elektriniai taksi ėmė važinėti Niujorko gatvėmis.
Nors Thomas Alva manė, jog elektromobiliai bus paklausi prekė ateityje, ir sumanė kurti ilgalaikę bateriją, skirtą komerciniams automobiliams, savo mokslinius tyrimus jis nutraukė. Nepaisant to, iš viso 1900 metais iš 4192 automobilių net 28 procentus sudarė būtent elektra varomi automobiliai, kurie važinėjo Niujorko, Bostono ir Čikagos keliais. Šis laikmetis (1899 ir 1900 metai) neabejotinai buvo pats sėkmingiausias amerikiečiams, kadangi jie pardavė milžiniškus kiekius įvairių rūšių mašinų.
Elektrinių automobilių dizainas ir technologija vis tobulėjo - jie tapo modernesni, patrauklesni bei, žinoma, patvaresni. Šie automobiliai taip pat neskleidė nemalonaus kvapo, nekėlė triukšmo, kuris būdingas benzinu varomiems automobiliams. Skirtingai nei benzinu varomi automobiliai, elektromobiliai neturėjo pavarų - tai palengvino vairavimą. Be to, pavarų neturinčias mašinas buvo žymiai lengviau užvesti šaltomis žiemos dienomis. Šitaip keitėsi elektra varomų automobilių rinka 1832-1900 metais.
Inovacijos ir dizaino reikšmė
Automobilių valytuvai
Šimtametė automobilių istorija neatsiejama nuo svarbių išradimų, kurie pakeitė ne tik transporto priemonės, bet ir visą pasaulį. Vienas tokių išradimų - automobilių valytuvai. Šio išradimo istorija prasidėjo 1903 metais. Pirmųjų valytuvų valdymas nepriminė šiuolaikinių - norint juos pajudinti, reikėdavo sukti specialią rankeną automobilio salone. Įdomu, kad pirmieji valytuvai buvo šepečiai. Iki pat 1917-ųjų valytuvai buvo valdomi mechaniškai, sukant rankeną, kol vienam to meto šviesuoliui atėjo į galvą prijungti juos prie elektros variklio. Pirmieji valytuvai su lietaus davikliais, kuriais valymo tempas yra reguliuojamas automatiškai, buvo pristatyti 1990 metais.
Valytuvo konstrukcija sudaryta iš aliuminio arba plieno, o šluotelė - iš vienkomponenčio kaučiuko. Naujausia šluotelių technologija yra paremta sintetinių medžiagų naudojimu. Iš šimtaprocentinio silikono padarytos valytuvų gumos kelia kur kas mažiau triukšmo ir tarnauja bent tris kartus ilgiau nei pagamintos iš gumos.
Žiemą su valytuvais vertėtų elgtis atsargiau nei vasarą - jie dažnai prišąla prie stiklo, o grubiau juos atlupant galima tiesiog suplėšyti. Taip gana lengva sugadinti tiek gumas, tiek švariu stiklu leidžiantį džiaugtis valytuvų varikliuką.
Dizainas ir stilius: „Maserati“ pavyzdys
„Negražūs lėktuvai neskrenda“, - yra pasakęs vienas garsus aviatorius, o kiek modifikuotą posakį galima priskirti ir automobiliams. Prastai atrodantys automobiliai neturi išliekamosios vertės, tačiau dizaino šedevrų istorija visai kita. „Dizainas yra svarbus kiekvienam automobiliui - nuo jo prasideda kliento pažintis su kiekvienu modeliu. Jeigu išorė nepatraukli ar nepatinka tam tikros interjero detalės, žmogus greičiausiai net nesivargins to automobilio išbandyti. Jeigu automobilis dailus, tada klientas pasiryžta įvertinti ir inžinierių nuopelnus.
Sportinė dvasia, slypinti nuodėmingai tobulame itališko dizaino kėbule - tai „Maserati“ šerdis, genetinis jos kodas. Šimtametė kompanijos istorija neatsiejama nuo pasaulio lenktynių trasų, kurias „Maserati“ raižė nuo pat pirmųjų dienų, o lenktyninis DNR niekur nedingo ir kompanijai perėjus prie masinės gamybos modelių. Oficiali „Maserati“ įsikūrimo data - 1914 m., kai Italijoje užregistruota bendrovė „Officine Alfieri Maserati“ - lenktyninių automobilių remonto dirbtuvės. Įmonės savininkas Alfieri Maserati - lenktynininkas, kilęs iš gausios italų šeimos. Prie kompanijos vystymo prisidėjo net keturi broliai. Penktasis, menininkas Mario, apie variklius neišmanė nieko, tačiau sukūrė bendrovės logotipą - žymųjį kovos trišakį, kuris iki šiol puošia visus „Maserati“.
Pirmasis „Maserati“ kūrinys gimė 1926 m. Pergalingas „Maserati“ debiutas davė pradžią virtinei laimėjimų, kurie įrašė kompanijos vardą į pasaulio lenktynių istoriją. Kompanija stovėjo prie FIA ištakų penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Per savo istoriją kompanija sukūrė net 25 lenktyninių automobilių modelius, ir kiekvienas jų savo sąskaitoje turi bent vieną - o dažniausiai gerokai daugiau - pergalių. Vis dėlto šešto dešimtmečio pabaigoje „Maserati“ dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo priversta nutraukti aktyvią lenktynių veiklą.
Prieš pirmojo „tikro“ automobilio, skirto važinėti įprastais keliais, buvo pagaminti 58 vienetai. 1947 m. pristatyto A6 dizainą, kuriam plojo ekspertai ir paprasti vairuotojai, kūrė gerai žinomas dizaineris Pininfarina. Septintajame dešimtmetyje kompanija bendradarbiavo su žymiu italų dizaineriu Giorgetto Giugiaro, sukūrusiu įžymųjį „Ghibli“ ir keletą kitų modelių.
„Maserati“ buvo įkurtas 1914 metais ir nuo tada tapo sinonimu žodžiams „prabanga“, „stilius“, „sportiškumas“. Šie sinonimai didžiulę reikšmę įgavo prieš daugiau nei pusšimtį metų, kai pasirodė pirmosios kartos dvejas duris turintis „Ghibli“. Pirmasis „Ghibli“ jau turėjo atverčiamus žibintus, o po jo kapotu stūksojo V8 variklis. Odinė salono apdaila suteikdavo nepaprasto jaukumo pojūtį, o tarsi lėktuve išrikiuoti jungikliai bei variklio rodmenų ciferblatai leido pasijusti tarsi itin greitoje mašinoje. Nors automobilis buvo populiarus, jo gamyba truko 6 metus - pasaulinė naftos krizė ir kiti geopolitiniai reiškiniai privertė 1973 m. nutraukti šio išskirtinio modelio gamybą beveik dviem dešimtmečiams.
Inovacijų alkis taip pat vedė kompaniją į priekį nuo pat pirmųjų brolių Maserati kūrinių. Nuolatinė lengvesnių lydinių, kuriuos galima būtų panaudoti automobilio konstrukcijoje ir pagerinti manevringumą, paieška kompanijai atnešė įspūdingus laimėjimus trasose. Vėliau „Maserati“ intensyviai tobulino inžinerinius sprendimus ir darė viską, kad pergalingą jėgą nuo lenktynių trasos perkeltų ant kelio. Partnerystė su „Ferrari“ (abi kompanijos priklauso tai pačiai įmonių grupei) dovanojo „Maserati“ dar vieną technologinį kozirį - bendradarbiavimą kuriant variklius.
Šiandien šis itališkas prekės ženklas žinomas visame pasaulyje, yra prabangos bei galios simbolis. Kompanija šiandien turi pardavimo salonus visuose žemynuose. Juose - penki modeliai: keturvietis kabrioletas „GranCabrio“, sportinis kupė „GranTurismo“, naujieji „Ghibli“ ir „Quattroporte“ bei SUV „Levante“. Tęsiant senas „Maserati“ tradicijas suteikti savo modeliams žinomiausių pasaulio vėjų vardus, „Levante“ gavo Viduržemio jūros vėjo pavadinimą. Po „Levante“ kapotu slypi 6 cilindrų „Ferrari“ variklis. 2016 m. pasirodęs SUV tapo kompanijos bilietu į didžiausią ir pelningiausią premium automobilių rinkos segmentą. „Levante“ įkūnija dizainą, kuriam prilygti gali retas konkurentas - tai stiliaus ikona, apipinta išskirtinumo, legendos ir romantikos šleifu.
Automobiliai Lietuvoje
Lietuvoje pirmasis automobilis užregistruotas 1896 metais - „Panhard et Levasseur“, priklausęs Rusijos susisiekimo ministerijai. Pirmąjį automobilį Kaune 1903 m. įsigijo turtingas šio miesto verslininkas Fanstelis, po poros metų pirmasis automobilis atsirado ir Vilniuje. 1926 m. Lietuvoje jau buvo įregistruoti 424 lengvieji automobiliai, 61 sunkvežimis ir 201 motociklas. 1924 m. Kaune akcinė bendrovė „Auto“ pradėjo eksploatuoti pirmąją Lietuvoje autobusų liniją.
tags: #apie #automobiliu #tobulejima