Daugelis vairuotojų žino, kad variklio ir transmisijos alyvos bei stabdžių skysčiai yra pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai. Tačiau variklio tinkamam veikimui reikalingi ne tik jie. Vienas būtiniausių - aušinimo skystis, kuris yra vandens ir antifrizo mišinys, užpildantis automobilio variklio radiatorių.
Variklis veikia panašiu principu kaip ir žmogaus kūnas karštą vasaros dieną - atsivėsindamas. „Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos.
Pagrindinės Aušinimo Skysčio Savybės ir Funkcijos
Antifrizas aušinimo skystyje atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka daugeliu atvejų, užtikrinantis optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, bet tai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai, - aiškina A. Seilius.
Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. A. Seilius pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos, vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. Aušinimo skysčio ignoravimas yra vienas greičiausių būdų sunaikinti šiuolaikinį variklį, todėl tinkamo aušinimo skysčio naudojimas arba jo būklės nepaisymas gali smarkiai pažeisti variklį.
Virimo Temperatūra
Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Pirma, virimo temperatūra - lengviausiai išmatuojamas parametras, ji turi būti ne mažesnė nei 107°C. Tačiau nerekomenduojama virimo temperatūrą tikrinti namų sąlygomis, nes aušinimo skysčio garai yra nuodingi.
Kristalizacijos (Užšalimo) Temperatūra
Antra, kristalizacijos arba užšalimo temperatūra, kuri turi būti ne aukštesnė nei -35°C. Tačiau šį rodiklį daug sudėtingiau išmatuoti ne laboratorijos sąlygomis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Servisuose dažniausiai naudojamas aerometras, įrenginys pagrįstas tankio rodmenimis, arba refraktometras, matuojantis medžiagos šviesos lūžio rodiklį. Abu įrenginiai sukalibruoti pagal etilenglikolio ir vandens mišinio parametrus, tačiau, jeigu skysčio sudėtyje yra kitų priemaišų (pvz., glicerino), rezultatai gali būti netikslingi. Vienintelis tikslus būdas išmatuoti aušinimo skysčio užšalimo temperatūrą yra laboratorijos sąlygomis, kai jis yra šaldomas ir stebima, kurioje temperatūroje pradeda formuotis ledo kristalai.
Apsauga nuo Korozijos ir Kavitacijos
Trečia savybė - tai apsauga nuo korozijos ir kavitacijos. Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija - geležies rūdijimas. Kavitacija - tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sproginėjant iš metalo išplėšomos mažiausios medžiagos dalelės. Taigi, norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, nemažiau svarbu yra antikorozinių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje. Tačiau šias aušinimo skysčių savybes galima patikrinti tik laboratorijose.
Aušinimo Skysčių Sudėtis ir Kokybė
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint kuo ilgiau išsaugoti aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtina skiesti tik distiliuotu vandeniu.
Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje, taip sudarydami naujus nereikalingus junginius arba suardydami jau esančius kompleksus.
Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis, tačiau kartais gamintojai, norėdami sumažinti gamybos kaštus, naudoja gliceriną. Glicerinas - tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą: krentant temperatūrai, jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais.
Aušinimo Skysčių Klasifikacija ir Tipai (Varikliams)
Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Todėl labai dažnai kyla klausimas, ar galima aušinimo skysčius maišyti tarpusavyje? Geriausia, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. Aušinimo skystis dažniausiai renkamas pagal spalvą. Tačiau būtina prisiminti, kad ne aušinimo skysčio spalva lemia jo kokybę. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje.
VW TL774 Standartas (G11, G12, G12+, G12++, G13)
Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volswageno AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 atspindi aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus. Nors rinkoje galima rasti ir G48, G30, G40, GG40, pastarieji pavadinti pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą.
Tačiau ne visada reikia pasitikėti tuo, ką perskaitote ant etiketės. Rinkoje yra gamintojų, kurie nesilaiko standartų, priskiria savo aušinimo skystį vienai ar kitai kategorijai taip klaidindami vartotoją. Problema tame, kad Lietuvoje nėra konkrečios atsakingos institucijos, kuri nuodugniai tikrintų rinkoje esančių aušinimo skysčių kokybę ir atitikimą standartams.
- Pigiausias aušinimo skystis (dažniausiai žalias) gaminamas glicerino pagrindu. Jis yra vienas pigesnių pasirinkimų rinkoje ir nėra klasifikuojamas.
- G11 (geltonas) aušinimo skystis skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių, tačiau jis jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Šiuos aušinimo skysčius rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12, G12+ (raudonos spalvos) skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų.
- G12++ (violetinis) - automobiliams nuo 2005 metų. Abu šie skysčiai priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai ir yra keičiami kas 5 metus.
- G13 (violetinis) skirtas automobiliams nuo 2008 m. Nors šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.
OAT Technologija ir „DAC OAT Longlife“ Pavyzdys
„Danushis Chemicals“ sukūrė DAC - aukštos kokybės produktus, skirtus automobilio priežiūrai. Vienas iš populiariausių aušinimo skysčių Lietuvoje yra „DAC OAT Longlife”. Pagrindinis tikslas buvo pagaminti tokį aušinimo skystį, kurio nereikėtų keisti mažiausiai 5 metus. Iki šiol įprasti aušinimo skysčiai tarnaudavo ne ilgiau kaip dvejus metus arba tol, kol automobilis nuvažiuodavo 100 000 km. Pagaminus ilgaamžiškesnį skystį, galima būtų sumažinti skysčio keitimo intervalą iki trijų kartų ir taip apsaugoti aplinką nuo užterštumo, pagerinti variklio aušinimą ir tuo pačiu sumažinti kuro sunaudojimą.
DAC specialistai sukūrė aušinimo skystį, kurio virimo temperatūra net 120°C, tarnavimo laikas - 5 metai arba 200 000 km. Aušinimo skystis buvo pavadintas „DAC OAT Longlife”. OAT (Organic Additive Technology) - tai pažangi technologija, kuri leidžia variklį aušinti, esant ypatingai aukštai temperatūrai, apsaugoti jį nuo korozijos. Šis skystis priskiriamas longlife - ilgaamžių skysčių tipui. Aušinimo skystis pasižymi dar ir išskirtinai žema kristalizacijos temperatūra - -40°C.
Priežiūra ir Keitimas
„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus“, - sako A. Seilius.
Jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. „Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Tačiau kaip elgtis, jeigu nežinote, kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų.“
Į Ką Atkreipti Dėmesį Perkant Aušinimo Skystį
Aušinimo sistema gali būti sudaryta iš šešių skirtingų metalų: aliuminio, plieno, ketaus, vario, žalvario ir bronzos. Šiuolaikiškas aušinimo skystis skirtas lengvųjų ir krovininių automobilių, autobusų variklių, turinčių daug aliuminio detalių, aušinimui. Skystis pagamintas naudojant pažangią „DAC matic“ technologiją, kuri veiksmingai nuo korozijos apsaugo automobilio variklyje esančius metalus; jame nėra boratų, fosfatų, aminų, nitritų ar nitratų (NAP Free). Tinka naudoti tiek benzininiuose, tiek dyzeliniuose varikliuose ištisus metus. „DAC G11 Heavy Duty“ antikorozinių priedų derinys atitinka tarptautinius standartus, tokius kaip: BS 6580 (UK), SAE J 1034, CUNA NC 956-16 (I), ASTM D 3306, 4985, FVV Heft R 443 (D), JIS K 2234 (J), UNE 26361-88 (E), NATO S 759, Afnor R 15/601 (F), KSM 2142 (K), EMPA (CH), E/L 1415c (MIL Italy). Taip pat atitinka gamintojų reikalavimus, tokius kaip Porsche/VW/Audi/Seat/Skoda TL 774 C, Mercedes DBL 7700, Ford ESD M97 B49-A, Man 324, GM US 6277 M, Ford WSS-M97B44-C, Chrysler MS 9176, BMW N 600 69.0, VOLVO.
Pagrindiniai antifrizo / aušinimo skysčio tipai
Aliuminio Apsauga Variklio Aušinimo Sistemoje
Variklio aušinimo skysčiai yra labai svarbūs siekiant išvengti aliuminio cilindrų galvučių šilumos perdavimo korozijos varikliui veikiant. Korozijos produktai gali kauptis ant radiatoriaus vidinių paviršių, sumažindami jo šilumos perdavimo efektyvumą. Šiuolaikiniuose varikliuose dažnai naudojami aliuminio komponentai (pvz., cilindrų galvutės, blokai ir šilumokaičiai) dėl mažo svorio ir gero šilumos laidumo.
Korozijos Prevencija ir ASTM D4340 Standartas
ASTM D4340 standartas pateikia standartizuotą atrankos procedūrą, skirtą įvertinti, kaip efektyviai variklio aušinimo skysčiai (antifriziniai mišiniai) apsaugo lieto aliuminio lydinius nuo korozijos, ypač esant šilumos atstūmimo sąlygoms. Šis standartas imituoja šias sudėtingas karšto paviršiaus sąlygas kontroliuojamoje laboratorinėje aplinkoje, kad padėtų aušinimo skysčių gamintojams, originalios įrangos gamintojams ir bandymų laboratorijoms įvertinti aušinimo skysčių veikimą ir suderinamumą.
Korozija pirmiausia matuojama pagal aliuminio mėginio svorio sumažėjimą (nurodytą mg/cm² per savaitę arba panašiais vienetais). Priėmimo ar neatitikimo kriterijai pačiame standarte tiksliai neapibrėžti; priimtinumo ribos paprastai nustatomos pagal originalios įrangos gamintojų aušinimo skysčio specifikacijas arba pramonės gaires. ASTM D4340 standartas užtikrina patikimą, pagreitintą laboratorinį atrankos bandymą, kuris imituoja šias sudėtingas šilumos išsklaidymo sąlygas daug realiau nei paprastesni panardinimo bandymai.
Aušinimo Skysčiai Metalo Apdirbimo Pramonėje (Aliuminis)
Pjovimo Skysčių Paskirtis
Pjovimo skystis, dar vadinamas pjovimo alyva arba pjovimo mišiniu, yra tam tikras aušinimo skystis ir tepalas, naudojamas metalo apdirbimo procese. Tai gali būti alyvos, aliejaus ir vandens emulsijos, pastos, geliai, aerozoliai (rūkas) ir oras ar kitos dujos.
Aliuminio Apdirbimo Iššūkiai
Aliuminis yra vienas universaliausių ir plačiausiai naudojamų metalų visame pasaulyje „pasidaryk pats“ dirbtuvėse ir metalo apdirbimo įrenginiuose. Nepaisant to, kad aliuminis yra lengvai apdirbamas, jis kelia tam tikrų iššūkių. Kadangi su aliuminiu paprastai lengva dirbti, kai kuriems pradedantiesiems sunku išlaikyti pjūvio linijas. Aliuminis yra minkštas, greitai įkaista ir netinkamai pjaunant gali deformuotis ar sulinkti. Geriausiu atveju mašinistui lieka daugiau darbo, blogiausiu atveju - tai gali sugadinti šiaip gerą projektą. Aliuminio cheminės savybės yra gana aktyvios. Aliuminio lydinys yra minkštas ir lengvai prilimpa prie įrankio pjovimo metu, formuojasi drožlių augimas. Aliuminis pasižymi dideliu lankstumu, todėl gali susidaryti ilgi juostelės įtrūkimai, kurie užblokuos pjovimo vietą ir apsunkins pjovimo procesą.
Specializuoti Aušinimo Skysčiai Aliuminiui
Specialiai aliuminio apdirbimui skirtas aušinimo skystis pasižymi žemu putojimu net prie aukščiausių apkrovų. Tai specialus metalų apdirbimo skystis, skirtas skiedimui su 4-20˚dH kietumo vandeniu, tinkamas vidutinio ir sudėtingo lygio operacijoms. Tokie skysčiai pasižymi puikiomis de-emulsifikacinėmis savybėmis, puikiu maišomumu padidinto kietumo vandenyje ir yra dermatologiškai testuoti TEWL ir Epicutan metodais.
„Molylub Cutola AL“ yra skirtas metalų pjovimo, tekinimo, frezavimo, gręžimo, šlifavimo operacijoms nuo vidutinio iki sudėtingo lygio. Ypač rekomenduotinas aliuminio apdirbimui pjovimu, tekinimu, gręžimu plėstuvais, sriegtuvais, formavimui. Naudojimo patarimas: refraktometro reikšmė 1.3.
Antifrizo Naudojimas Šildymo Sistemose (Aliuminio Radiatoriai)
Vandens Naudojimo Aliuminio Radiatoriuose Pavojai
Dažnai daug savarankiškų aliuminio radiatorių savininkų užpildo paprastą vandenį. Tai neigiamai veikia šildymo kontūro veikimą, sumažina jo tarnavimo laiką, prisideda prie korozijos atsiradimo ir galiausiai išjungia sistemą. Šilumos perdavimo efektyvumas naudojant antifrizą yra žemesnis nei naudojant vandenį.
Antifrizo Naudojimo Ypatumai ir Apribojimai
Antifrizas savaime reiškia specialų skystį, kuris neužšąla žemoje temperatūroje. Norėdami naudoti aušinimo skystį radiatoriuje, reikalingas specialus siurblys visai sistemai paleisti, nes šildymo kontūrų skysčiai dažnai turi didesnį klampumą. Todėl, norint, kad sistema pradėtų dirbti, juos reikia pagreitinti siurbliu. Antifrizas turi skirtingas savybes, priklausomai nuo įvairių priemaišų kiekio. Antifrizas neturi būti naudojamas šildymo kontūre su elektrolizės katilais. Griežtai draudžiama naudoti šiuos aušinimo skysčius atvirose šildymo sistemose, nes daugelis junginių yra toksiški.
Svarbu prisiminti, kad radiatorių, kuriuose yra cinko, nerekomenduojama naudoti antifrizo. Aliuminio šildymo grandinėse, kuriose yra vario ar žalvario, taip pat nerekomenduojama naudoti antifrizo. Planuojami katilų ir medžiagų, naudojamų pačioje sistemoje, pajėgumai, tačiau dažnai pasitaiko situacija, kai į radiatorių reikia pilti specialų aušinimo skystį, kuris anksčiau naudojo vandenį. Antifrizo naudojimas aliuminio šildymo radiatoriuose turi keletą teigiamų aspektų, palyginti su kitų tipų užpildais, tačiau reikia atidžiai vertinti suderinamumą.
Glicerinas, Etilenglikolis ir Propilenglikolis Šildymo Sistemoms
Apsvarstykite keletą dažniausiai naudojamų aušinimo tipų šildymo sistemose:
- Glicerinas: Ši kompozicija yra beveik netoksiška ir nekenksminga. Jis gerai ištirpsta ir turi ilgą tarnavimo laiką radiatoriuose. Tokia kompozicija nesukelia kenksmingų kritulių atsiradimo sistemoje.
- Etilenglikolio kompozicijos: Šis radiatorių užpildas turi būti elgiamasi labai atsargiai, nes jis yra labai kenksmingas ir toksiškas. Šio tipo aušinimo skysčio privalumas yra jo maža kaina. Priešingu atveju šis aušinimo skystis yra tinkamas naudoti šildymo grandinėse. Tokia priemaiša paprastai naudojama kaip aušinimo skysčio pagrindas.
- Propilenglikolis: Priešingai nei etilenglikolio aušinimo skystis, tokio tipo radiatoriaus skystis yra gana brangus, tačiau yra mažiau toksiškas.
Maišymas su Etilo Alkoholiu ir Jo Apribojimai
Kai kuriose situacijose gali būti sukurtas paprastas radiatoriaus aušinimo skystis. Norėdami tai padaryti, distiliuotą vandenį sumaišykite su 40% etilo alkoholiu. Ši kompozicija yra mažiau klampi ir yra tinkama naudoti kontūruose. Tačiau verta prisiminti proporcijas: kai temperatūra nukrenta iki -10 laipsnių, visame tirpale reikia naudoti apie 20% etanolio. Visais atvejais naudokite specialų aušinimo skystį, nes tokių preparatų naudojimas yra ribotas.
tags: #aliuminio #ausinimo #skystis