Akumuliatoriai ir baterijos: svarba ir pavojaus šaltiniai
Kas yra akumuliatorius ir kodėl svarbus jo tvarkymas?
Akumuliatorius - tai naudingas įtaisas, kuriame galima kaupti tam tikros rūšies energiją ir ją panaudoti. Nors akumuliatorių būna labai įvairių, kasdieniam naudojimui - automobilyje, darbo ar namų ūkio reikmėms - dažniausiai naudojami elektros energiją kaupiantys ir ją atpalaiduojantys akumuliatoriai, dar vadinami baterijomis. Daugelis šiuolaikinių akumuliatorių ar įkraunamų baterijų pasižymi ilgaamžiškumu, juos sėkmingai galima naudoti keletą metų. Tačiau akumuliatorių talpa ir efektyvumas laikui bėgant mažėja, kol vieną dieną daiktas nebeužtikrina kasdienių poreikių arba apskritai nustoja veikęs.
Akumuliatorių ir baterijų atliekas svarbu tinkamai utilizuoti, nes jų sudėtyje yra švino, gyvsidabrio, kadmio, kitų toksiškų elementų, kurie žalingi aplinkai ir žmogui.
Akumuliatorių atliekų keliamas pavojus aplinkai ir sveikatai
Kai akumuliatoriai tvarkomi netinkamai, jiems yrant ar pažeidus jų korpusą, į aplinką išskiriama daug pavojingų cheminių medžiagų: sunkiųjų metalų ir elektrolito. Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į augalus, būti išplauti į vandens telkinius ir iš čia patekti į gyvūnų bei žmonių organizmą. Patekę į žmogaus organizmą sunkieji metalai gali pažeisti DNR ir ląsteles, todėl šias atliekas būtina rūšiuoti ir išmesti į specialias talpas.
Akumuliatoriuose esantis švinas laikomas pirmos pavojingumo klasės elementu. Jis gali patekti į organizmą garų pavidalu, per kvėpavimo takus kaip dulkės bei per virškinimo traktą. Švinas, kaip ir visi sunkieji metalai, patekęs į organizmą ūmaus apsinuodijimo nesukelia, tačiau jis kaupiasi ir laikui bėgant gali būti nervų sistemos sutrikimų, nemigos, galvos skausmo, padidėjusio nervingumo priežastimi.
Sveikatai pavojinga ir sieros rūgštis, naudojama gaminant akumuliatorius. Sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Tai gali sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų susirgimus (pvz., bronchitą), balso stygų, trachėjos uždegimus, paskatinti nykti kvėpavimo takų gleivinę, nosies pertvarą, pakenkti dantims. Sieros rūgštį išpylus tiesiog ant žemės, toje vietoje bus išdeginta visa augmenija. Toliau skverbdamasi per dirvožemį, sieros rūgštis gali patekti į gruntinius vandenis, užnuodyti maistui auginamus augalus ir per juos patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus.
Teisinis reglamentavimas ir išplėstinė gamintojo atsakomybė
Europos Sąjungos direktyvos ir nauji reglamentai
Šiuo metu Europos Parlamente svarstomas Baterijų ir baterijų atliekų reglamentas, kuriame numatyta didesnė baterijų gamintojų atsakomybė. Šis reglamentas turėtų įsigalioti 2023-2024 m. Šiuo metu galiojančioje 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų yra nustatyta 45 proc. surinkimo ir perdirbimo norma. Europos Sąjunga, pasirinkusi žiedinę ekonomiką ir Europos žaliąjį kursą, siekia neutralizuoti baterijų neigiamą poveikį klimatui ir tausoti senkančius gamtos išteklius.
Gamintojų ir importuotojų įsipareigojimai bei principas „teršėjas moka“
Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Išplėstinės gamintojo atsakomybės (angl. extended producer responsibility - EPR) principai ir strategija pirmą kartą oficialiai buvo pripažinti 1995 metais Vašingtone (JAV). Už visų baterijų surinkimą ir perdirbimą bus atsakingi elektromobilių gamintojai ir importuotojai. Remiantis Europos Sąjungos direktyva, šiais metais Lietuvoje turi būti sutvarkyta ir perdirbta 65 proc. visų į Lietuvos rinką patekusių buitinių elektronikos gaminių atliekų, t. y. 5 proc. daugiau nei pernai. Įstatymu nustatyta, kad visi gamintojai ir importuotojai, kurie tiekia Lietuvos rinkai elektronikos prekes, privalo rūpintis elektronikos atliekų tvarkymu ir jį finansuoti.
Teisės aktų pažeidimai ir jų pasekmės
Lietuvos teisės aktuose numatyta, kad išmesti akumuliatorius ne specializuotame tinkle ar kitoms atliekoms skirtame tinkle yra draudžiama. Akumuliatorių atliekas griežtai draudžiama šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis. Pavojingųjų atliekų šalinimas kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis yra uždraustas ir reglamentuojamas teisės aktų. Gyventojai, padarę žalą aplinkai, gali būti nubausti nuo 50 iki 120 eurų baudomis.
Nerimą kelia tai, kad kai kurie gyventojai greičiausiai vis dar galvoja, jog panaudoti akumuliatoriai yra vertingi vien dėl juose esančių metalų, o visas kitas dalis tiesiog galima išmesti bet kur. Neatsakingi žmonės kenkia aplinkai, o svarbiausia - kenkia sau. Todėl laikyti ar išmesti akumuliatorius į sąvartyną nėra būtina.
Akumuliatorių atliekų surinkimo sistema Lietuvoje
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių surinkimo vietos
Lietuvoje yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali priduoti naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Daugiausia šių atliekų surenkama mažmeninės prekybos vietose, kuriose stovi specialios talpos baterijoms rinkti. Gyventojai naudotas baterijas ir akumuliatorius taip pat gali pristatyti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles ar perduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams, arba palikti biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir organizacijose, kur yra pastatytos specialios talpos šioms atliekoms rinkti.
Automobilių ir pramoninių akumuliatorių atidavimas
Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius bei pramonines baterijas ir akumuliatorius taip pat galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) yra viena tokių organizacijų šalyje, kuri organizuoja visų tipų akumuliatorių atliekų tvarkymą. Pavyzdžiui, EPA savo tinkle surenka visų rūšių automobilinius akumuliatorius, įtraukiant, bet neapsiribojant rūgštiniais akumuliatoriais. Netinkami naudojimui automobilių švino akumuliatoriai turi teigiamą rinkos vertę, o už jų pridavimą atliekų tvarkytojai netgi sumoka atlygį. Perkant naują akumuliatorių ir prekybos vietoje paliekant seną, iš prekybininkų galima tikėtis nuolaidos.
Apskritai Lietuvoje, dėl dalies verslo šešėlyje, turime išskirtinę situaciją, kai švino rūgštinių akumuliatorių sutvarkomas (perdirbamas) kiekis pastaraisiais metais mažėja ir yra kur kas didesnis nei oficialus gamintojų ir importuotojų atskirai vidaus rinkai tiektas automobilių akumuliatorių kiekis.
Stambiagabaričių ir elektronikos prietaisų akumuliatorių surinkimas
Elektros ir elektronikos prietaisų akumuliatoriai ir baterijos taip pat surenkamos EPA tinkle. Atsižvelgiant į akumuliatorių ir baterijų dydį, jų atliekos gali būti šalinamos smulkiosios ar stambiosios elektronikos atliekoms skirtuose konteineriuose, o stambiagabarites atliekas EPA komanda išveža iš namų nemokamai, tereikia užregistruoti išvežimą svetainėje www.epa.lt.
Vis dar nedaug gyventojų žino, kad nedidelių gabaritų elektronikos atliekas galima nešti į bet kurią elektronikos prekių prekybos vietą, kur parduodami tos pačios paskirties gaminiai. Nenaudojami elektronikos prietaisai turi būti priimti net ir neperkant naujos įrangos. Tai nebūtinai turi būti ta pati parduotuvė, kurioje prietaisas buvo įsigytas, svarbu, kad joje būtų prekiaujama panašaus tipo elektronikos gaminiais. Didesnį prietaisą, pavyzdžiui, indaplovę ar skalbyklę, į prekybos vietą galima atvežti tuomet, kai ketinama pirkti naują daiktą.
Didelių matmenų elektronikos prietaisus galima atiduoti keletu būdų: nuvežti į savivaldybių stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles ir specialias, gamintojų ir importuotojų įsteigtas, elektronikos atliekų priėmimo vietas. Kitas būdas - juos tiesiogiai atiduoti elektronikos atliekas tvarkančioms įmonėms. Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai gali išsikviesti atliekų taksi, ir atliekos bus išvežtos iš namų. Be to, vyksta įvairios elektronikos atliekų surinkimo iš gyventojų akcijos, pavyzdžiui, Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacija visus metus mokslo ir ugdymo įstaigose vykdo aplinkosaugos projektą „Mes rūšiuojam” - renka elektronikos ir nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių atliekas.
Kam NEGALIMA atiduoti akumuliatorių atliekų?
Akumuliatorių atliekas draudžiama savavališkai ardyti, kad pavojingos medžiagos nepasklistų po aplinką. Jas taip pat draudžiama maišyti su kitomis atliekomis. Švino akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose, kurios yra paženklintos akumuliatorių surinkimo ženklu.
Deja, nemažai yra tokių, kurie elektronikos atliekas superka nelegaliai. Elektronikos atliekas nelegaliai superkantys ir ardantys asmenys siekia išgauti tik vertingas antrines žaliavas. Prietaisai prieš juos ardant nepadaromi nekenksmingi, o visos pigesnės antrinės žaliavos išmetamos tiesiog į sąvartynus, pamiškes ar tuos pačius komunalinių atliekų konteinerius. Prieš atiduodami ar parduodami senus buities prietaisus, žmonės turi įsitikinti, kad juos paimantys ar superkantys asmenys turi tokiai veiklai būtinus leidimus. Paprasčiausias būdas patikrinti įmonės legalumą - paieškoti jos puslapyje www.atliekos.lt. Jeigu nėra, labai tikėtina, kad prietaisą atiduosite nelegaliai veikiančiai įmonei.
Akumuliatorių atliekų perdirbimas ir antrinių žaliavų atgavimas
Perdirbimo procesas ir atgaunamos medžiagos
Atiduotų atliekų tvarkytojams didžioji dalis baterijų medžiagų vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms kaip nauji produktai. Tinkamas akumuliatorių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas saugo aplinką ir tausoja gamtinius išteklius. Perdirbant akumuliatoriai išardomi, atskiriamos švino plokštės, plastikiniai korpusai, elektrolitas. Iš švino ir plastikinių korpusų gaminami nauji akumuliatoriai, o elektrolitas gali būti naudojamas trąšoms gaminti. Kita dalis atliekų, kurių neįmanoma perdirbti, šalinama aplinkai saugiu būdu.
Švino rūgštinių ir ličio jonų akumuliatorių perdirbimo skirtumai
Pasaulyje perdirbama beveik 100 proc. naudotų automobilių švino rūgštinių akumuliatorių medžiagų. Perdirbama gali būti net iki 98 proc. automobilių akumuliatorių sudedamųjų dalių. Šiame procese išgaunamas plastikas, švinas ir rūgštis gali būti panaudoti naujų produktų gamybai.
Tačiau to negalima pasakyti apie elektromobiliuose naudojamas ličio jonų baterijas. Šiuolaikinės technologijos įgalina perdirbti ličio jonų akumuliatorių ir baterijų atliekas, atgaunant iki 95 proc. komponentų. Dalis jų, pavyzdžiui, litis, kobaltas, manganas, nikelis, grafitas, yra ypač reikalingos elektromobilių ir įvairių prietaisų baterijų gamybai. Tikslių duomenų, kiek šiuo metu pasaulyje perdirbama elektromobilių ličio jonų baterijų, nėra. Paulas Andersonas iš Birmingemo universiteto skaičiuoja, kad pasauliniu mastu perdirbama tik apie 5 proc. šių baterijų.
Ekonominė nauda ir rinkos vertė
Seni akumuliatoriai turi didelę perdirbimo vertę. Perdirbant juos, galima išgauti įvairias medžiagas, kurios gali būti panaudotos naujų gaminių gamyboje. Kadangi įvairių žaliavų kainos auga, o Žemės ištekliai senka, atsakingai šalinti ir perdirbti akumuliatorių atliekas yra privalu ir naudinga kiekvienam vartotojui. Perdirbti antrines žaliavas yra daug paprasčiau, pigiau bei mažiau teršiama aplinka. Naudojant didesnius kiekius antrinių žaliavų, galima sutaupyti daugiau gamtos išteklių. Iš atliekų išgautos vertingos medžiagos, tokios kaip auksas, sidabras, varis ar platina, galėtų būti vėl panaudotos, tačiau kol kas jos dažnai paliekamos šiukšlių kalnuose. Skaičiuojama, kad jų vertė siekia mažiausiai 57 mlrd. JAV dolerių.
Elektros ir elektronikos įrangos atliekos: bendras vaizdas ir ateities tendencijos
Pasaulinė elektronikos atliekų problema
Deja, prie šiukšlių, kurias reikia atsakingai tvarkyti, ne visada priskiriame elektronikos atliekas. Pernai pasaulio gyventojai išmetė 53,6 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Jungtinių Tautų skaičiavimu, šios atliekos svėrė gerokai daugiau nei visi suaugusieji Europoje. Manoma, kad iki 2030 m. metinis elektronikos atliekų kiekis sieks 74 mln. tonų. Blogiausia tai, kad itin mažai atliekų perdirbama; pernai buvo perdirbta tik 17,4 proc. visų elektronikos atliekų pasaulyje.
Gaminant elektronikos prietaisus, sunaudojama daug įvairių žaliavų: įvairių metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų ir pan. Nesutvarkytose elektronikos atliekose slypi ne tik vertingos medžiagos, bet ir pavojai sveikatai bei aplinkai. Netinkamai išmestos atliekos gali užteršti orą, vandenį ir dirvožemį toksiškomis medžiagomis, tokiomis kaip gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas. Elektronikos atliekos taip pat susijusios su visuotiniu klimato šilimu. Jungtinių Tautų duomenimis, dėl netinkamo šaldytuvų ir oro kondicionierių perdirbimo į atmosferą buvo išleista 98 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento. Tai sudaro maždaug 0,3 proc. visų pasaulio šiltnamio dujų išmetimų.
Daugiausia elektronikos atliekų 2019 m. išmesta Azijoje - apie 24,9 mln. tonų, JAV gyventojai išmetė apie 13,1 mln. tonų, Europoje - 12 mln. tonų tokių atliekų. Kinija, JAV ir Indija kartu išmetė net 38 proc. visų pasaulio elektronikos atliekų. Ten, kur elektronikos prietaisų naudojimas sparčiai auga, o infrastruktūros beveik nėra, problemos dėl atliekų auga kaip ant mielių. Kasmet į Lietuvos vidaus rinką oficialiai patenka apie 30 tūkst. tonų elektronikos prietaisų, dar 10, o gal ir daugiau tūkstančių tonų - neoficialiai.
Didėjantys elektromobilių baterijų srautai
Tai, ką šiandien vadiname aplinkai draugišku transportu, ateityje taip pat taps nemenku galvosūkiu. Kaip ir bet kokios kitos transporto priemonės, elektromobiliai sensta, vadinasi, ateityje reikės perdirbti milijonus tonų eksploatuoti netinkamų ličio jonų baterijų. Rinkų tyrimų bendrovės „IDTechEx” duomenys rodo, kad iki 2040 m. bendras eksploatuoti netinkamų elektrinio transporto ličio jonų baterijų kiekis pasieks 7,8 mln. tonų per metus. Prie elektrinių transporto priemonių priskiriami ir elektriniai dviračiai bei paspirtukai.
ES prognozuoja, kad iki 2030 metų Europos keliuose bus 30 mln. elektromobilių. Tai reiškia, kad jau po 10-15 metų ličio jonų baterijų, kurių eksploatacijos amžius baigsis, rinkoje bus itin daug ir bus būtini didelių perdirbimo bei pakartotinio panaudojimo pajėgumai. Lietuvai taip pat reikės rasti būdų, kaip susidoroti su augančiu elektromobilių ličio jonų baterijų srautu. Dėl mažos rinkos dauguma dabar surenkamų ličio jonų baterijų, naudojamų, pavyzdžiui, elektronikos įrenginiuose, perdirbimui eksportuojamos į kaimynines šalis. Tačiau augantys elektromobilių baterijų kiekiai skatins ir atliekų perdirbėjus ieškoti naujų galimybių.
Ilgesnis prietaisų naudojimas ir universalūs krovikliai
Siekiant, kad elektronikos atliekų apskritai būtų mažiau, siūloma ne išmesti turimus prietaisus ir skubėti pirkti naujų, o pailginti jų gyvenimą, t. y. taisyti. Apie naujus sprendimus galvoja ir Europos Parlamentas. Jis paragino Europos Komisiją užtikrinti, kad visiems mobiliesiems įrenginiams būtų naudojami universalūs krovikliai. Vadinasi, pirkėjams nebereikėtų įsigyti naujo baterijai įkrauti ir duomenims sinchronizuoti skirto laido, kaskart įsigijus naują mobilųjį prietaisą.
Atsakingas vartojimas ir pilietinė pareiga
Rūšiavimo nauda ir finansinės implicacijos
Atsakingai rūšiuoti ir specializuotame tinkle šalinti visų tipų akumuliatorius yra būtina ir privaloma pagal įstatymus. Viena iš svarbiausių priežasčių - rūpestis aplinkos apsauga. Rūšiavimas ir perdirbimas saugo gamtą, taupo išteklius ir mažina šiltnamio dujų išmetimus. Už rūšiuotų atliekų tvarkymą moka elektronikos prekių gamintojai ir importuotojai, o už savo ir kaimynų išmestas šiukšles sumokame visi. Kitaip sakant, elektronikos atliekas mesdami į bendrus konteinerius ar palikdami pamiškėse prarandame savo pinigus. Pristatydami senus akumuliatorius į supirkimo punktus, atliekame savo pilietinę pareigą ir tuo pačiu metu užsidirbame pinigų.
Saugumas tvarkant senus akumuliatorius
Jei turite seną akumuliatorių, jums neverta jo laikyti namuose ar garaže. Tai pavojinga jūsų sveikatai. Ypatingą dėmesį skirti saugumui būtina, jei namuose gyvena vaikai ar naminiai gyvūnai. Vos palietus akumuliatoriaus priekyje esančias juosteles galima sukelti didžiulę žalą savo sveikatai. Negalima rizikuoti.
Kur ieškoti informacijos apie atliekų tvarkymą?
Visą informaciją apie elektronikos ir kitų atliekų surinkimą, aikštelių vietas, darbo laiką, atliekas tvarkančias įmones ir pan. galima rasti svetainėje www.atliekos.lt.
tags: #akumuliatoriai #antrines #zaliavos