Vairavimas - tai viena sudėtingiausių kasdienių užduočių mūsų smegenims ir akims. Mūsų akys - tai itin tikslus instrumentas, kuris laikui bėgant nepastebimai išsiderina. Dažnas vairuotojas tam tikrus regėjimo pokyčius nurašo nuovargiui po ilgos darbo dienos prie kompiuterio ar tiesiog prastoms oro sąlygoms. Vairuotojai privalo būti atsakingi ir aiškiai suvokti visas rizikas, kurios jų laukia kelyje.
Skaičiuojama, kad net 90 % informacijos, reikalingos saugiam manevravimui kelyje, gauname per regą. Kai regėjimo aštrumas sumažėja net ir nedideliu laipsniu, reakcijos laikas pailgėja. Regėjimo reikalavimai vairuotojams egzistuoja tam, kad apsaugotų jus ir kitus eismo dalyvius.

Regėjimo funkcijos, būtinos vairavimui
Mediciniu požiūriu, rega nėra tik gebėjimas matyti apatinę raidžių eilutę pas gydytoją. Vairavimas reikalauja specifinių regos funkcijų, kurios ramybės būsenoje, pavyzdžiui, skaitant knygą, nėra taip stipriai apkraunamos. Regėjimo aštrumas ir akiplotis (regėjimo laukas) yra svarbiausi saugaus vairavimo veiksniai.
- Regėjimo aštrumas parodo, kaip aiškiai matote. Jis matuojamas skaitant raides tam tikrų ženklų-optotipų lentelėje. Testas parodo, ar jums reikia akinių, kad gerai matytumėte į tolį. Jei regėjimas be akinių neatitinka vairavimui keliamų reikalavimų, įrašoma, kad vairuoti reikia su akiniais ar lęšiais. B kategorijos vairuotojams binokulinis regėjimo aštrumas (žiūrint abiem akimis) turi būti ne mažesnis kaip 0,5.
- Akiplotis (regėjimo laukas) yra tai, kiek plačiai akis gali matyti. Akiplotis gali būti pakenktas tokių ligų kaip glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija.
- Spalvinis matymas padeda atpažinti šviesoforus ir stabdžių žibintus. Jis tiriamas specialiomis lentelėmis.
- Gylio pajutimas (stereopsija) padeda įvertinti atstumus iki objektų.
- Periferinis matymas leidžia pastebėti judesius ir objektus šonuose, nemažinant dėmesio centrui.
- Gebėjimas greitai adaptuotis prie kintančio apšvietimo (pvz., įvažiuojant į tunelį ar išvažiuojant iš jo, arba esant priešpriešinių automobilių šviesoms).
Regėjimo pokyčiai ir jų įtaka vairavimui
Su amžiumi akies struktūra natūraliai keičiasi, o regėjimo praradimas gali vykti palaipsniui, todėl žmonės patys to nepastebi. Reguliarus akių patikrinimas gali anksti nustatyti šiuos pokyčius ir gydyti ligas, kol jos nesukėlė negrįžtamo regėjimo praradimo.
Dažniausi regėjimo sutrikimai
- Presbiopija (amžinė toliaregystė): Maždaug nuo 40-ies metų dauguma žmonių susiduria su presbiopija, kai tampa sunkiau fokusuoti vaizdą arti (pavyzdžiui, žiūrint į automobilio prietaisų skydelį ar navigaciją).
- Trumparegystė: Būklė, kuri mažina gebėjimą aiškiai matyti toli. Net maža refrakcijos yda gali apsunkinti matymą naktį. Tamsoje atsirandančią trumparegystę gali nustatyti tik okulistas akių patikros metu.
- Toliaregystė: Sunkumai matant arti.
- Astigmatizmas: Sukelia iškraipytą ar neryškų matymą bet kuriame atstume.
Akių ligos ir jų poveikis vairavimui
Nors akiniai gali dalinai pagerinti matymą, esant akių ligoms, labai svarbu tikrintis profilaktiškai ir dėl su amžiumi atsirandančių akių ligų. Tai gali būti ir rimtesnės ligos, tokios kaip ankstyvoji katarakta ar glaukoma.
- Katarakta: Tai lęšiuko drumstis. Dėl jos atsiranda neryškus matymas, akinimas ir aureolės aplink šviesą. Gali būti sunkiau matyti naktį, esant blogam orui arba prastam apšvietimui. Palaipsniui gali susilpnėti spalvų suvokimas. Katarakta - nesunkiai išsprendžiama problema. Operacijos metu padrumstėjęs lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu, matymas pagerėja iš karto po operacijos.
- Glaukoma: Ši liga yra itin klastinga, nes ji „vagia“ periferinį matymą, pažeisdama akies regos nervą. Centrinis matymas gali išlikti geras, todėl žmogus mano, kad viskas gerai. Vairuotojas gali puikiai matyti kelią priešais save, bet nepastebėti objekto, artėjančio iš šono, kol tampa per vėlu.
- Tinklainės pakitimai: Tinklainės atšoka ir vairavimas yra nesuderinami dalykai, reikalaujantys skubios intervencijos.
- Diabetinė retinopatija: Liga, kurios metu didelis cukraus kiekis kraujyje pažeidžia tinklainės kraujagysles, pakenkia centrinį ir periferinį regėjimą.
- Geltonosios dėmės degeneracija: Liga, kai pažeidžiama tinklainės centrinė dalis, vadinama geltonąja dėme. Dėl to prarandamas centrinis regėjimas.
- Dvejinimasis: Vyresniame amžiuje gali atsirasti dėl smulkiosios kraujotakos pakitimų. Vairuojant norisi užmerkti vieną akį, kad būtų aiškesnis kelias.

Matomumo iššūkiai vairuojant tamsoje ir blogomis oro sąlygomis
Vairavimas tamsoje yra ypatingas iššūkis, nes matomumo problemos naktį gali kelti pavojų kelyje. Tamsusis paros metas ir blogos oro sąlygos yra tikras iššūkis vairuotojams, sukeliantis matymo sutrikimus. Dėl šviesos stokos sumažėja erdvės gylio, spalvų, kontrasto suvokimas, tamsoje periferinis matymas tampa mažiau efektyvus, todėl sunkiau pastebėti objektus ir pavojus periferiniame regėjime.
Žmogus, nejaučiantis regėjimo sutrikimų dienos metu, gali tai pajausti vairuodamas naktį. Taip yra dėl tamsoje išsiplečiančio vyzdžio. Tamsoje žmogaus vyzdys išsiplečia net iki 4-7mm. Šioje būsenoje išryškėja visi regėjimo fokusavimo trūkumai, kurių nejaučiame dienos metu. Jaučiant šiuos požymius rekomenduojama apsilankyti regėjimo patikroje.
Vairuotojo nuovargis, išsekimas ir kelių eismo saugumas
Kaip pagerinti matomumą vairuojant?
Reguliarios regos patikros
Akių patikra vairuotojo pažymai nėra tik formalumas. Tai išsamus tyrimas, kurio metu naudojama moderni diagnostikos įranga, leidžianti nustatyti regėjimo būklę dar iki tol, kol ji taps kritinė. Regos ekspertai rekomenduoja regą pasitikrinti bent kartą metuose. Tačiau, jei susiduriate su konkrečiais regos iššūkiais, turėtumėte pasikonsultuoti su specialistu ir dažniau. Vyresniems nei 40 metų asmenis rekomenduojama regėjimą tikrintis vieną kartą metuose, asmenims iki 40 metų regos patikra rekomenduojama 1-2 kartus per du metus (pagal poreikį).
Nereikėtų laukti, kol pasibaigs vairuotojo sveikatos pažymos galiojimas. Internetiniai testai gali padėti pastebėti tik akivaizdžius sutrikimus, tačiau jie niekada nepakeis profesionalios diagnostikos.
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai vairavimui
Šiandieninė oftalmologija siūlo sprendimus, kurie ne tik atstato regėjimą, bet ir pagerina vairavimo komfortą. Daugeliui kyla klausimas: ar galima vairuoti su akiniais? Atsakymas - taip, tačiau medicininėje pažymoje bus nurodytas specialus kodas (pavyzdžiui, 01.01), reiškiantis, kad vairuoti privaloma su akiniais.
- Progresiniai lęšiai: Daugeliui vairuotojų virš 45 metų idealus pasirinkimas yra progresiniai lęšiai. Jie leidžia vienu metu aiškiai matyti kelią tolumoje, prietaisų skydelį vidutiniu atstumu ir, jei reikia, tekstą telefone ar dokumentuose visai arti. Jie sukuria beveik nepastebimą regėjimo lauko perėjimą nuo toli matančio iki arti matančio, taip užtikrindami natūralią regą visais atstumais.
- Akiniai vairavimui naktį: Dažnai turi specialią dangą, kuri sumažina atspindžius nuo šlapio asfalto ir priešpriešinių žibintų. Jų lęšiai gali būti raudonos, geltonos arba oranžinės spalvos, nepraleidžiantys violetinės-mėlynos šviesos spektro dalies spindulių, kurie apsunkina žvilgsnio fiksavimą.
- Poliarizuoti akiniai nuo saulės: Veikia kaip filtras, kuris blokuoja horizontalius šviesos spindulius (atspindžius) nuo vandens, šlapio asfalto ar kitų blizgančių paviršių.
- Akiniai su antirefleksine danga: Sumažina lęšių paviršiaus atspindžius ir padidina šviesos pralaidumą.
- Kontaktiniai lęšiai: Suteikia platesnį periferinį matymą nei akiniai, nes nėra rėmelių, kurie ribotų vaizdą.
Renkantis akinių lęšius, svarbu pasitarti su regos specialistais, kurie padės išsirinkti tinkamiausius, remiantis jūsų individualiais poreikiais.
Regėjimo korekcija lazeriu
Regos korekcija lazeriu daugeliui vairuotojų palengvina gyvenimą. Tačiau iškart po operacijos vairuoti nerekomenduojama dėl galimo laikinai padidėjusio jautrumo šviesai ar neryškaus matymo tamsoje. Prieš atliekant procedūrą, akių gydytoją būtina informuoti apie turimus regos sutrikimus, akių ligas ir net apie bendras sveikatos problemas, nes esant kai kuriems sveikatos sutrikimams lazerinės akių korekcijos procedūra neatliekama.
Patikrinimo metu nustatomi apribojimai ir kodai
Lietuvoje galioja griežti standartai, nustatantys, koks turi būti regėjimo aštrumas vairuotojams. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a), kurioje nurodomi galimi apribojimai dėl medicininių priežasčių. Štai keletas pavyzdžių:
| Kodas | Apribojimas |
|---|---|
| 01.01 | Akiniai |
| 01.02 | Kontaktinis (-iai) lęšis (-iai) |
| 01.06 | Akiniai arba kontaktiniai lęšiai |
| 05.01 | Leidžiama vairuoti tik dienos metu |
| 05.03 | Draudžiama vežti keleivius |
| 05.06 | Draudžiama važiuoti su priekaba |
Antrajai grupei priskiriami vairuojantieji C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones.
Bendrosios rekomendacijos regėjimo tausojimui
Regėjimo tausojimas prasideda nuo paprastų įpročių. Rūpinimasis savo regėjimu nėra tik vizitas pas gydytoją - tai pagarba sau ir kitiems eismo dalyviams.
- Akių mankšta ir pertraukos: Jei daug dirbate prie ekranų, taikykite 20-20-20 taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėkite į objektą, esantį už 20 pėdų (apie 6 metrus). Vairavimo metu darykite pertraukas kas valandą.
- Mityba: Svarbi mityba, turtinga omega-3 riebalų rūgštimis, liuteinu ir vitaminais A, C, E.
- Akių drėkinimas: Jei kamuoja sausų akių sindromas, naudokite akių drėkinimo lašus prieš vairavimą.
- Švara: Reguliariai nuvalykite automobilio priekinį stiklą iš vidaus ir iš išorės, keiskite valytuvus. Užtikrinkite, kad jūsų akinių lęšiai būtų visuomet švarūs, be įbrėžimų ar kitų pažeidimų.
- Tinkamas apšvietimas: Tinkamai sureguliuokite automobilio priekinius žibintus.
- Veidrodėlių sureguliavimas: Veidrodėlių nustatymas yra itin svarbus matomumo faktorius, kuris privalo būti atliktas kiekvieno vairavimo metu. Tinkamai sureguliuotais veidrodėliais galime gerokai sumažinti juose atsispindinčios šviesos įtaką mūsų akims.
- Akinių rėmeliai: Pirkdami akinių rėmelius, įsitikinkite, ar jie neriboja matymo lauko.
- Vairavimas pavargus: Nevairuokite, jei jaučiate stiprų nuovargį.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai pabrėžia, kad apie šią problemą vis dažniau kalbama ir organizuojamos iniciatyvos. Net ir vairuojant dviratį ar paspirtuką mieste, gatvėse esant dideliam žmonių srautui, yra itin svarbu gerai įvertinti atstumą ir, kiek galima, sumažinti nelaimingų atvejų riziką.
Vairuotojo nuovargis, išsekimas ir kelių eismo saugumas
tags: #akiu #rega #reikalinga #masinos #vairavimui
