Automobilių saugos sistemos nuolat tobulėja, o viena svarbiausių ir plačiausiai naudojamų yra stabdžių antiblokavimo sistema (ABS). Ši sistema atnešė didžiulius pokyčius į automobilių rinką, siekiant užtikrinti vairuotojų saugumą ypač ekstremaliose situacijose. Ji padeda išvengti netikėto kontrolės praradimo, slydimo ir gali užkirsti kelią avarijoms. Tačiau, kaip ir bet kuri technologija, ABS sistema turi savo privalumų ir trūkumų, o jos veikimas kai kuriais atvejais vertinamas dviprasmiškai.
Kas yra ABS sistema ir kaip ji veikia?
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) yra sudėtinga saugos sistema, kuri daro didžiulę įtaką stabdžių sistemos valdymui. Tai elektroninė stabdžių sistema, kuri neleidžia ratams užsirakinti staiga stabdant. ABS sistema buvo sukurta 1978-aisiais, tačiau praktiškai pradėta naudoti lengvuosiuose automobiliuose maždaug po dešimtmečio. Jos būtinumą visuose lengvuosiuose automobiliuose pripažino daugelis automobilių gamintojų.
Sistema veikia paprastu principu: pagrindinė dalis yra valdymo blokas, apdorojantis sukimosi dažnio daviklių informaciją. Paprastai sistema turi keturis jutiklius, kurie kontroliuoja kiekvieną ratą atskirai ir užtikrina, kad jis nebūtų blokuojamas. Jutikliai prie kiekvieno rato stebi ratų sukimosi greitį. Stabdant ant slidaus paviršiaus, jutikliai fiksuoja ratų sukimosi greitį. Elektroninė sistema apskaičiuoja, ar ratas pradeda užsirakinti. Jei automobilyje sumontuota ABS sistema, vairuotojui nereikia nuolat kontroliuoti stabdymo stiprumo, vengiant užsiblokavimo, sumažinančio stabdymo efektyvumą. Šiuo uždaviniu rūpinasi elektroninis ABS blokas, analizuojantis iš ratų sukimosi greičio daviklių gaunamus signalus ir per hidromoduliatorių darantis įtaką automobilio stabdymo mechanizmų darbui.
Staigiai arba stipriai stabdant, ABS neleidžia ratams užsiblokuoti, reguliuodama stabdžių slėgį kelis kartus per sekundę. Tipiška ABS sistema automobilio ratus užblokuoja ir atlaisvina iki 20 kartų per sekundę, taip išlaikydama automobilio stabilumą ir sukibimą su kelio danga, bei leidžia vairuotojui jį valdyti. Kai ABS sistema veikia, spaudžiant pedalą jaučiasi nedidelė vibracija. Tai - ABS darbas, kuris reguliuoja slėgį. Šis procesas vyksta kelis kartus per sekundę, todėl žmogaus akis ar įprasti pojūčiai negali pamatyti, kad ABS dirba.
Pagrindiniai ABS sistemos privalumai
ABS sistema, būdama modernia saugumo technologija, turi daug privalumų, kurie pagerina vairavimo saugumą ir automobilio valdymą įvairiose situacijose:
- Išlaiko automobilio valdymą stabdymo metu: Pagrindinis ABS tikslas yra neleisti ratams užsiblokuoti. Užkirsdama kelią slydimui ir palaikydama optimalų sukibimą, ABS žymiai sumažina nelaimingų atsitikimų, kuriuos sukelia kontrolės praradimas, riziką. Vairuotojas gali valdyti transporto priemonę stabdymo metu, net ir esant slidžioms kelio sąlygoms.
- Padidėjęs stabilumas ant slidžios kelio dangos: Ant slidžios kelio dangos labai sunku suvaldyti automobilį, o turint ABS sistemą kontroliuoti automobilį ant itin lygaus paviršiaus yra kur kas lengviau. Stabdant automobilį su paprasta stabdžių sistema, ratai užsikerta ir dėl inercijos gali slysti.
- Patogesnis ir efektyvesnis stabdymas: Jei automobilyje sumontuota ABS sistema, vairuotojui nereikia nuolat kontroliuoti stabdymo stiprumo, vengiant užsiblokavimo. Be šios sistemos reikėtų nuolat spausti ir atleisti stabdžius siekiant išlaikyti automobilio kontrolę stabdant. Elektronika išlaiko optimalų stabdymo režimą ir dirba geriau už žmogų.
- Sumažina slydimo ir dreifavimo galimybę: Sistema labai sumažina transporto priemonės slydimo ar dreifo galimybę, ypač kai sunkvežimio priekaba veikia avarinio stabdymo momentu.
- Greitesnė reakcija: ABS pasižymi greitesne reakcija į situacijas dėl visiškai elektroninio ir kompiuterinio valdymo.
ABS sistemos trūkumai ir diskusijos
Nors ABS yra neabejotinai naudinga sistema, ji turi ir tam tikrų trūkumų, o jos poveikis stabdymo keliui slidžiomis sąlygomis dažnai kelia diskusijas:
- Pailgėjęs stabdymo kelias tam tikromis sąlygomis: Tai yra viena dažniausių diskusijų priežasčių. Nors ne visada, bet dažniausiai stabdymo kelias gali būti ilgesnis ant sniego ar ledo, ypač lyginant su patyrusiu vairuotoju, kuris moka "neužkirsti" ratų ir efektyviai stabdyti pulsuojančiu būdu. Kai kurie teigia, kad ant ledo stabdymo kelias su ABS gali būti žymiai ilgesnis, nei užblokavus ratus, nes ratai stabdymo metu vis dar sukasi. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ABS yra skirta ne stabdymo efektyvumui, o valdymui stabdymo metu. Be ABS, užblokavus ratus, automobilis taptų nevaldomas.
- Brangus remontas ir didelės eksploatacijos išlaidos: ABS sistema yra sudėtinga, o jos gedimai gali būti brangūs. Reikalaujama reguliarių jutiklių, vožtuvų ir stabdžių skysčio patikrinimų. Švelni sistema yra lengvai pažeidžiama, o gedimo atveju gali prireikti visapusiško kelių dalių patikrinimo.
- Galimos sistemos klaidos: Ilgesni stabdymo atstumai gali atsirasti ir dėl pačios sistemos klaidų. Pavyzdžiui, jei važiuojant gana lėtai ledu ir stabdant ne staigiai, o pedalas nereaguoja į spaudimą, ABS gali sukelti pavojų, nes mašina tiesiog toliau slysta. Tokiais atvejais ant ledo rekomenduojama naudoti dygliuotas padangas, kad būtų išspausta maksimali nauda iš ABS.
Kai kurie vairuotojai, ypač turintys daug patirties vairuojant be ABS, teigia, kad gali sustabdyti greičiau, jei yra įpratę neužblokuoti ratų. Jie mano, kad ABS yra anti-blokavimo sistema, kuri padeda išvengti automobilio nevaldymo, bet ne stabdymo kelio sutrumpinimo. Tačiau technikos specialistai teigia, kad su ABS slidžiame kelyje sustoti greičiau. Jie argumentuoja, kad žmogus stabdo silpniau, bijodamas užblokuoti ratus, o elektronika nuolat palaiko stabdymo jėgą ties užkirsimo riba, kas leidžia pasiekti optimalų stabdymą. ABS buvo kuriama tam, kad padidinti stabdymo efektyvumą, nes žmogus arba stabdį spaudžia mažiau, nei būtų galima, arba spaudžia per smarkiai ir ratai blokuojami, o kai jie slysta, stabdymo efektyvumas sumažėja. Elektronika išlaiko tą optimalų stabdymo režimą ir dirba geriau už žmogų.
Kalbant apie autosportą ir ABS, sportininkai paprastai nenaudoja ABS sistemų savo automobiliuose, nes jie turi aukštą kvalifikaciją ir gali kontroliuoti stabdymą rankiniu būdu, norėdami pasiekti maksimalų efektyvumą specifinėmis lenktynių sąlygomis. Tačiau kasdieniam vairuotojui ABS yra neįkainojama pagalba susidūrus su netikėta kliūtimi ir staigiai spaudžiant pedalą.
Dažniausi ABS sistemos gedimai
ABS, kaip ir bet kuri kita elektroninė sistema, gali sugesti. Jeigu prietaisų skydelyje įsižiebė įspėjamoji ABS lemputė, tai reiškia, kad ABS sistema nebeveikia ir ją reikia tvarkyti. Jeigu sistemoje atsirado tam tikras gedimas, ABS iš karto nustoja veikti. Dažniausios gedimų priežastys:
- Jutiklių gedimai: prie kiekvieno rato yra greičio jutiklis. Sugedęs vairo kampo jutiklis, ratų greičio jutiklis arba slydimo jutiklis gali sukelti ABS sistemos gedimą. Diagnozavus su skaitytuvu, reikia pakeisti sugedusias dalis.
- ABS valdymo bloko gedimai: elektroninis valdymo blokas yra sudėtingas komponentas, kurio gedimas reikalauja profesionalaus remonto arba pakeitimo.
- Vielų ir jungčių pažeidimai: pažeisti laidai ar korozija jungtyse gali sutrikdyti signalo perdavimą iš jutiklių į valdymo bloką.
Kitos susijusios saugos sistemos
Šiuolaikinėse transporto priemonėse ABS dažnai yra integruota į platesnį saugos sistemų tinklą, kuris padeda užtikrinti maksimalų saugumą kelyje. Šios sistemos papildo viena kitą ir veikia kartu, kad optimizuotų automobilio valdymą ir stabdymą.
Dinamiško stabdymo kontrolės sistema (Brake Assist / BA)
Pagrindinė šios sistemos užduotis - nuolat kontroliuoti stabdžių paspaudimo reagavimo greitį. Jei būtina staiga stabdyti, ši sistema automatiškai sukuria maksimalų spaudimą stabdžių prievade, kad suveiktų ABS. Jei stabdžių pamina nuspaudžiama staiga, dinamiško stabdymo kontrolės sistema per sekundės dalį sukuria maksimalų spaudimą stabdžių prievade, taip sutrumpindama automobilio stabdymo kelią.
Elektroninė stabdymo galios paskirstymo sistema (EBD)
EBD (Electronic Brake-force Distribution) sistema užtikrina, kad stabdymo galia būtų išnaudota iki maksimumo. EBD automatiškai sureguliuoja į priekinius, užpakalinius, dešinės bei kairės pusės ratus paduodamą stabdymo jėgą. Tai labai sumažina stabdymo kelią, išlaiko automobilio stabilumą stabdant ar atliekant intensyvius posūkių manevrus.
Traukos kontrolės sistema (ASR)
ASR (Antriebs-Schlupf-Regelung) - sistema, kuri neleidžia mašinai buksuoti. Kontroliuodama varančiųjų ratų buksavimą, ji neleidžia jiems slysti įsibėgėjant. Kai per didelis sukimo momentas prasuka vieną arba abu varančiuosius ratus, ASR paveikia variklio valdymo sistemas ir sumažina jo sukimo momentą. Gaudama iš ABS daviklių informaciją apie varančiųjų ir varomųjų ratų sukimosi dažnumą, ASR valdymo blokas sulygina duomenis. Jei tarp varančiųjų ir varomųjų ratų sukimosi dažnio yra skirtumas, valdymo blokas pradeda veikti jėgos agregatą ir mažina jo galingumą. Priklausomai nuo ryšio tarp akceleratoriaus paminos ir degalų padavimo įrenginio, ratų sukimosi momentas sumažėja iki optimalaus dydžio ir automobilis pajuda iš vietos arba pradeda greitėti ir nebuksuoja.
Elektroninė stabilizavimo sistema (ESP)
Įdiegta ir elektroninė stabilizavimo sistema ESP. Ši programa palengvina automobilio valdymą, jei patenkama į ekstremalias situacijas. Tuomet į pagalbą pasitelkiamos sauganti ratus nuo blokavimo, stabdžių jėgos paskirstymo, diferencialo blokavimo ir traukos kontrolės elektroninės sistemos. Be to, jos neleidžia mašinai slysti, kai kelyje ji tampa nestabili. Jūsų automobilis su ESP klausys vairo manevro metu, apvažiuojant netikėtai atsiradusią kliūtį, staigiuose posūkiuose, keliuose su bloga danga. Naujausios kartos ESP programose atsirado funkcija, nusausinanti stabdžių diskus, kai ant jų patenka vandens. Esant drėgnam orui, sistema reguliariai pati naudoja stabdžius diskams nusausinti taip, kad vairuotojas to net nepastebi.
ESP sistemą rekomenduojama išjungti, kai norima „išsiūbuoti“ automobilį, užstrigusį giliame sniege arba biriame grunte, važiuojant su grandinėmis, tikrinant automobilį ant dinamometrinio stendo. Ši sistema išjungiama nuspaudus mygtuką su užrašu ESP prietaisų skydelyje, o įjungiama dar kartą paspaudus tą patį mygtuką. Paleidžiant variklį ESP sistema aktyvuojama automatiškai.
Elektroninis diferencialo blokavimas (EDS)
EDS (Elektronische Differentialsperre) - tai logiškas ABS funkcijos papildymas: padidėja automobilio saugumas, pagerėja jo traukos jėgos charakteristika, palengvėja pajudėjimas iš vietos, intensyvesnis tampa įsibėgėjimas, geresnis judėjimas įkalnėse, saugesnis automobilio eksploatavimas esant blogoms gamtos sąlygoms. Sistemos veikimo principas paprastas - posūkyje vienos ašies automobilio ratai nueina skirtingą kelią, todėl jų kampiniai greičiai irgi turi skirtis. Diferencialas kompensuoja šį greičių skirtumą. Tačiau diferencialo konstrukcija tokia, kad jis, nepriklausomai nuo judėjimo sąlygų, sukimosi momentą vienodai paskirsto kiekvienam ratui. Kai varomieji automobilio ratai patenka į ruožą, kur sukibimas su danga yra skirtingas, ratas, judantis ta kelio dalimi, kur sukibimas yra mažesnis, pradeda buksuoti. Dėl sukimosi momentų vienodumo, kurį užtikrina diferencialas, buksuojantis ratas sumažina kito rato traukos jėgą.
Diferencialo blokavimas, kai dešinysis ir kairysis ratai yra ant kitokios dangos, panaikina šį vienodą skirstymą. Gaudama iš ABS priklausančių daviklių signalus apie sukimosi dažnį, EDS nustato varomųjų ratų kampinius greičius ir nuolat juos lygina. Jei kampiniai greičiai nesutampa, tarkim, dėl vieno rato buksavimo, jis pristabdomas iki to laiko, kol jo sukimosi dažnis sutaps su kito rato dažniu. Dėl tokio reguliavimo atsiranda reaktyvinis momentas, prireikus jis sukuria mechaninio diferencialo blokavimo efektą.
tags: #abs #sistema #automobilyje #kiek #padeda #ir